Istorijos puslapiai Vygantas VAREIKIS, Vytautas JOKUBAUSKAS SU KUO LIETUVA RENGĖSI KARIAUTI TARPUKARIU? A pibendrinamąsias išvadas įprasta daryti remiantis Lietuvai nedarys [...] Vyravo įsitikinimas, nors apčiuo­ tuo, kas jau įvyko, tačiau atskirais istoriniais laiko­ piamais ir realiai įmanomais planais dar dažniausia ir tarpiais egzistuoja ir kitokios raidos galimybės ­ tai su­ neparemtas, kad patriotiniai lietuvių tautos idealai vis siję tiek su skirtingomis geopolitinėmis orientacijomis, tiek „kaip nors" turi realizuotis, tam kliūtis sudarančios tiek su tuo, kas yra laikoma potencialiais sąjungininkais jėgos turi nusilenkti." 1 ir priešais. Remiantis dabartine geopolitine logika, kai Tačiau vertinti padėtį valstybėje pagal visuomenės pagrindiniu pavojaus šaltiniu ir potencialia priešininke nuotaikas yra viena, o pagal konkrečius planus, parem­ įprasta vadinti Rusiją, kuri aktyviai realizuoja savo p o ­ tus karine logika, resursais, geopolitiniu išskaičiavimu litiką forsuodama geokultūrinę informacinę sklaidą ir ir mobilizacijos galimybėmis, ­ visai kas kita. užnėrusi „Gazprom" apynasrį, o juoba turint omenyje 1940 m. okupaciją, terorą ir trėmimus, atrodytų, kad ir Vokiečiai ir lenkai prieš karą Sovietų Sąjunga buvo pagrindinis karinis ir politinis Lietuvos priešas, kėlęs mirtiną grėsmę valsty­ bės nepriklausomybei. Beje, nemažai lenkų emigracijos autorių p o karo pa­ Taigi kas buvo tas potencialus priešas X X a. 4­aja­ m e dešimtmetyje, su kuo planavo kariauti tarpukario Lietuva prieš pat kruvinas sutemas? Poetas Jonas Aistis brėždavo, esą didžiausią grėsmę jų šaliai kėlė vokiečiai, emigracijoje aprašė tokį epizodą: „1939 m. rudenį, va­ nors prieš karą, pasak rašytojos Barbaros Toporskos, žiuojant iš Kauno autobusu į tėviškę, atsisėdo šalia pus­ niekas negirdėjo apie kažkokius prevencinius karo su karininkis ir užkalbino. Pasirodo, jis buvo gretimo kai­ Vokietija planus. Diskusijos visuomenėje virė apie ga­ m o vaikinas, liktinis puskarininkis, tarnavęs zenitinės limą prevencinį smūgį bolševikinei Sovietų Sąjungai ir, artilerijos dalinyj. Išėjo kalba apie lenkų ultimatumą. žinoma, bendromis jėgomis su Vokietija. Paaiškėjo, jo dalinio nekantriai laukta karo veiksmų: O tuometines Lietuvos visuomenės nuotaikas tai­ pro m u s būtų nepraskridęs nė vienas lenkų lėktuvas, kliai apibūdino Vincas Rastenis. Emigracinėje spau­ mes būtume parodę savo šaltą kraują ir visus, rupūžes, doje jis rašė apie „nepaprastą įsidrąsinimą" ir „beveik būtume ištaškę ore... Tai buvo paprastas kaimo berne­ apyaklį pasitikėjimą Lietuvos „laiminga žvaigžde". Mes lis, baigęs vien pradžios mokyklą, bet m o d e r n u s karei­ be Vilniaus nenurimsim (išdavikas tas, kas sveikinsis vis, įtikėjęs technika... Esu tikras, kad jis būtų atlikęs ar kalbėsis su bet kokiu lenku, kol Lenkija neatidavė savo pareigą tėvynei geriau negu kariuomenės vadas. m u m s Vilniaus!), mes nedelsiant atlietuvinsim Klai­ Kiek vėliau sutikau radiofone ponią Antaniną Bikevi­ pėdos kraštą, dėl bolševikų nėra ko sielotis, jie nieko čiūtę­Gučiuvienę. Ji man nusiskundė lietuviais: Kultūros borai 2 0 1 0 ­ 11 77 1936 nės m . kariuome­ Generalinio štabo karininkai ­ I skyriaus m o k y m o dalies vedėjas pulkininkas leitenantas Leonas Rupšys ir IV sky­ riaus viršininkas pik. Int. Bronius dami čių Gertus, Lietuvos aptar­ pakran­ apsaugą, pabrėžė, kad esamuoju m o m e n t u svarbiausias priešas būtų vokiečiai. metais nio 4 Tais Lietuvos reikalų pačiais užsie­ ministras Stasys Lozoraitis ir kraš­ to apsaugos ministras pik. Stasys Dirmantas per Sovietų karo laivų vizitas Klaipėdoje konfidencialiuspokalbius 1929 m. su D. Britanijos karo ata­ ­ Velnias, tie m ū s ų vyrai visai niekam netikę... N e ­ šė mjr. C. S. Vale'u neslėpė, kad, nepaisant teritorinių ginčų su Lenkija, potencialiausiu pavojaus šaltiniu jie simuša. ­ Su kuo, ponia, jie turėtų muštis? ­ paklausiau. laiko Vokietiją, o konflikto atveju paramos tikisi gauti ­ Su visais... Su lenkais, su vokiečiais ir su rusais... N e ne tik iš Talino, Rygos, Maskvos, bet ir iš Varšuvos. dėl to, kad tai būtų smagu, bet kad reikia..." 2 5 Lietuvos kariuomenės operacijų plane Nr. 2 „V+L" Atidėkime retorinį klausimą, ar reikėjo priešintis, (Vokietija + Lenkija) buvo konstatuota: „Vokiečiai, rei­ keliant pavojų šalies valstybingumui, kuris vis tiek kia manyti, sieks užgrobti Lietuvos plotus, per kuriuos buvo prarastas p o metų, ir tautos, kuriai vėliau kliuvo vėliau galėtų veržtis gilyn į rytus. Lenkai sieks prisi­ didžiuliai egzistenciniai išbandymai, likimui. Hėgelio jungti plotus, kurie duotų jiems kitą platesnį priėjimą žodžiais tariant, istorija vyko taip, kaip ir turėjo vykti, prie jūros ir tuo palengvintų jiems opų Dancigo kori­ tačiau į d o m u pažvelgti, kokios buvo Lietuvos galimy­ doriaus klausimą. [...] Greičiausiai pirmieji puls vokie­ bės kariniu požiūriu. čiai, lenkai bus paskatinti išnaudoti progą ­ pamokyti Remdamasis ilgamečių tyrimų rezultatais, istorikas „nesukalbamą" kaimyną." Operacijų plane Nr. 3 „L" Alfredas Erichas Sennas 1969 m. padarė išvadą, kad (Lenkija), parengtame 1937 m., rašoma, kad pagrin­ 6 beveik dvidešimt metų Lietuva stovėjo revizionistinių dinis eventualaus Lenkijos puolimo tikslas ­ pagerinti jėgų (Vokietijos ir Sovietų Sąjungos) pusėje. Diploma­ savo strateginę padėtį, jei kiltų karas su SSRS arba Vo­ tai ir politikai operavo naivia prielaida, esą keičiantis kietija, o galimybė, kad konfliktas kils dėl lenkų siekio Rytų Europos sienoms šalis daug laimėtų, todėl kra­ išplėsti valstybės teritoriją arba gauti naują išėjimą prie tėsi net minties, kad poversalinės tvarkos pakeitimas Baltijos jūros, laikyta mažai tikėtina. Dar viename Lie­ 7 reikštų nepriklausomybės pabaigą ir kad Lietuvos ne­ tuvos kariuomenės operacijų plane Nr. 1 „V" (Vokietija) priklausomybė vienokiu ar kitokiu būdu priklauso nuo buvo apsvarstyti trys galimi Vokietijos puolimo tikslai. Lenkijos nepriklausomybės. Pirmas ­ plataus masto veržimasis į rytus, toks, koks 78 3 Kultūros barai 20 1 0 • 11 ir prasidėjo 1941 m. birželį, antras ­ lokalus puolimas, siekiant užimti Lietuvos teritoriją, o trečias ­ veiksmai, siekiant užimti tik Klaipėdos kraštą. 8 Kariuomenės vadas gen. št. pik. Stasys Raštikis 1937 m. raporte krašto apsaugos ministrui pik. Stasiui Dirmantui konstatavo: „Labai sunku prileisti, kad sustiprėjusi Vo­ kietija paliktų jos niekinamai Lietuvai Klaipėdos kraštą. Vokietijos pavojui eliminuoti priemonių nėra. Yra prie­ monių tik jam nutęsti į tolimesnę ateitį, o tos priemonės yra kiek galima stiprinti savo karinį pajėgumą ir suartėti su valstybėmis ir jų blokais, kurie suinteresuoti Vokietijos pažabojimu." 9 Akivaizdu, kad, nepaisant viešojoje erdvėje paplitu­ sios antilenkiškos retorikos, pagrindiniu kariniu Lietuvos priešu X X a. 4­ojo dešimtmečio pabaigoje kariškiai laikė Vokietiją. Kartu kariuomenės štabo 1935 m. direktyvoje teigiama, kad „apie atskirą Lietuvos karą su Vokietija ar Maršalas Pilsudskis prie Hitlerio kojų. Lietuvių karikatūra. 1935 Lenkija niekas rimtai negalvoja" . 10 Taigi išsiaiškinus, su kuo planavo kariauti Lietuva, kyla klausimas, kas galėjo būti jos sąjungininkai? to. Išeitų, kad Lietuvos ir Latvijos tikslas vienas ­ išsaugo­ ti nepriklausomybę, todėl jos turėtų derinti savo politiką Jau minėtame operacijų plane Nr. 1 „V", jei kiltų karas ir kartu stoti vienos iš kariaujančių valstybių pusėn. Buvo su Vokietija, buvo numatyta trauktis šiaurės­rytų krypti­ numatyta, kad, kilus konfliktui tarp didžiųjų šalių, Lietu­ mi, o pasiekus valstybės sieną internuotis Latvijoje arba vos kariuomenės mobilizacija prasidės iš anksto, nelau­ bandyti per Vilniaus kraštą prasiveržti į Sovietų Sąjungą. 11 kiant invazijos. Taip pat konstatuota, kad labiau tikėtinas Paskutinė (septinta) Lietuvos kariuomenės gynybinė riba Vokietijos kariuomenės puolimas, tad gintis planuota pagal planą „V" žemėlapyje buvo pažymėta ties ežerų Či­ pagal operacijų planą Nr. 1 „V" ­ pasienyje su Lenkija pa­ čirys­Avilys­Luodis­Dysnai ir Dysnos upės riba, t. y. jau liekamos priedangos rinktinės, o priešui leidžiama užimti už Lietuvos­Lenkijos administracinės ribos. Suvalkiją. Operacijų plane padaryta atvira ir tiesi išvada: 12 Lietuvos kariuomenės vadas Stasys Raštikis emigra­ „Esame maža, silpnai ginkluota valstybė. Ginkluota jėga cijoje rašė: „Didesnės ar mažesnės dalies ar net ir visos atsilaikyti prieš bendrą vokiečių ir lenkų puolimą nega­ savo valstybės teritorijos neišvengiamas laikinas prara­ lėsime. Toks karas reikštų mums tikrą ir neišvengiamą dimas, išsaugojus savo vyriausybę ir kariuomenę, netu­ katastrofą. Mūsų diplomatija privalo su lenkais arba su rėtų bauginti, nes tai būtų pateisinama dideliam tikslui vokiečiais įgyvendinti gerus santykius ir laiduoti mūsų pasiekti." rytų arba vakarų sienų saugumą." 13 14 Operacijų planas Nr. 2 „V+L" buvo skirtas Vokietijos Tokia terminologija byloja, kad Kariuomenės štabas ir Lenkijos bendros agresijos atvejui, jei Latvija liktų neu­ kritiškai vertino savo galimybes konflikto dviem fron­ trali, o SSRS būtų nusiteikusi draugiškai. „B" variantas tais atveju. Iš operacijų planų aiškėja, kad Sovietų Sąjun­ buvo parengtas svarstant, kaip reikėtų elgtis, jeigu kiltų ga laikyta strategine partnere ir nesunku nuspėti, kurios Lenkijos ir Vokietijos karas prieš SSRS, o Lietuva būtų valstybės pusėn buvo planuojama stoti, kilus regioniniam įtraukta į karo veiksmus. Plane konstatuota, kad Latvijai konfliktui. Operacijų plane Nr. 3 „L" atsirado teiginys, esą išlikti neutraliai niekaip nepavyks, nes didžiosios kaimy­ konflikto su Lenkija būtų galima išvengti „jei SSSR vy­ nės, įsiplieskus konfliktui, nepaisys mažų šalių neutralite­ riausybė duotų lenkams aiškiai suprasti, kad prie Lietuvos Kultūros barai 2010­ U 79 užgrobimo neprikiš, ir tuo pat metu imtų demonstruoti nius atiteko Lietuvai, bet kartu ji buvo priversta priimti ir savo jėgomis rytiniam Vilniaus koridoriaus pasieny. [...] Raudonosios armijos bazes. Naudinga būtų, kad lenkams pradėjus pulti Lietuvą, SSSR Vertėtų atkreipti dėmesį, kad Antanas Smetona, Juo­ kariuomenė ateitų m u m s pagalbon, puldama lenkų jėgas zas Tūbelis, Juozas Urbšys ir kiti valstybės veikėjai kriti­ iš užnugario«15 niu atveju buvo labiau linkę „šlietis" prie rusų negu prie vokiečių. Smetona, kurį sovietų istoriografija apšaukė „Strateginis" partneris ir planas „R" „fašistu", nacizmą vertino iš esmės neigiamai, jo ideologi­ joje įžvelgė didžiulę grėsmę Lietuvai. 1934 m. sakydamas Nėra jokių įrodymų, kad Lietuva iki 1939 m. rugsėjo kalbą skautams, jis teigė, kad su tautiškumu konkuruoja mėn. būtų svarsčiusi apie galimą konfliktą su Sovietų Sąjun­ dvi kitos srovės: socializmas, grindžiamas marksizmu, ir ga, kurią laikė potencialia (nors ir nepatikima) sąjunginin­ rasizmas. Rasizmas, anot jo, „nepripažįsta tautų lygybės, ke Vilniaus byloje. Nebuvo jokių prevencinių karinių planų jis skelbia, kad vienos tautos turinčios tarnauti kitoms. kaip nebuvo ir bendros sienos iki 1939 m. rudens. Pasak Rasizmas skelbia tautiško egoizmo dėsnį, taigi atmeta ir Vytauto Žalio, orientacija į Sovietų Sąjungą nuo XX a. 4­ojo visuotinišką dorovę. Jis karingas, jam kas stipresnis, tas dešimtmečio pradžios tapo svarbiausiu Lietuvos užsienio ir lygesnis. Jo tikslas ­ karas, o ne taika. Jam savo tėvynei politikos prioritetu ir kone vieninteliu resursu. 16 reikia aklai tarnauti, o svetimą, kitų tėvynę, jei tik inveiks, Viešojoje politinės propagandos erdvėje pagrindiniu gali sunaikinti" . Smetona skeptiškai vertino vokiečių ga­ Lietuvos priešu dėl įsisenėjusios Vilniaus krašto pro­ limybes, manė, kad karą laimės Vakarų sąjungininkai. Po blemos buvo laikoma Lenkija. Net stiprėjant Vokietijos to, kai 1939 m. balandį Didžioji Britanija suteikė Lenkijai grėsmei ir abiem kaimyninėms šalims 1938 m. užmezgus saugumo garantijas, į šių garantijų zoną įtraukusi ir Lietu­ diplomatinius ryšius, santykiai tarp jų šilo labai pamažu. vą, Kaunas, apie tai žinodamas, neprotestavo, o tai byloja Padėtis pasikeitė tik tada, kai lenkų kariai pasirodė Lietu­ apie geopolitinę politinių šalies lyderių orientaciją ­ šlie­ voje, bet jau kaip internuotieji belaisvių stovyklose, o Vii­ tasi prie Vakarų demokratijų. 1939 m. rugsėjo mėnesį lie­ 17 .... Г 1- ­ )I tuviai garbingai atsilaikė prieš vokiečių gundy­ mus įsiveržti į Lenkiją ir atsiimti Vilnių. Savitarpio pagalbos sutarties sudarymas 1939 m. spalio 10 d. ir Raudonosios armijos s " "V įgulų įvedimas, atrodytų, neturėjo sukelti šoko Lietuvos kariuomenės štabui ­ juk suartėta su ilgamete strategine gynybos partnere. Ar sovie­ tai kėlė grėsmę ir kaip ketinta ją atremti? Kad buvo parengtas Lietuvos kariuomenės planas („R"), nukreiptas prieš sovietų kariuomenę, atsiminimuose užsimena buvęs kariuomenės vadas Stasys Raštikis, diplomatas pik. Ka­ zys Škirpa ir pik. ltn. Kazys Ališauskas. 18 Ta­ čiau, pik. Int. Juozo Listopadskio teigimu, oku­ pacijos išvakarėse visi kariniai dokumentai, Lietuvos kariuomenės štabo viršininkas gen. št. pik. Jonas Černius (antras iš kairės) kalbasi su Sovietų Sąjungos generalinio štabo viršininku maršalu Aleksandru Jegorovu (pirmas susiję su sovietais, buvo sunaikinti. 19 Kad būta priedangos plano „R", netiesiogiai iš kairės) Kauno karo muziejaus sode Lietuvos Nepriklausomybės iškilmių metu, 1937 m. patvirtina kai kurie archyviniai dokumentai. vasario 16 d. (N. Gaulios nuotrauka). Trimitas, 1937 m. vasario 18 d. Nr. 7 Po to, kai naciai ir sovietai sutriuškino ir pasi­ 80 Kultūros barai 20 10­ 11 dalijo Lenkiją, o tarp Lietuvos ir SSRS atsirado bendra sie­ rine grėsme šalies suverenitetui. Kaip minėjome, Lietuvos na, tikėtina, kad operacijų planas Nr. 3 „L" (Lenkija) buvo kariuomenės operacijų plane Nr. 2 „V+L" buvo konstatuo­ pakoreguotas ir virto planu „R" (raudonieji rusai). Bet ta, kad, kilus regioniniam konfliktui, Latvija likti neutrali 20 ir po 1939 m. spalio 10 d., kai pasirašyta savitarpio pagal­ jokiu būdu negalės. Skirtingi galimų agresorių keliamos bos sutartis su SSRS, vieninteliu „oficialiu" Lietuvos priešu grėsmės vertinimai neleido Lietuvai karinio saugumo sri­ buvo laikoma Vokietija, o Raudonosios armijos dalys esą tyje suartėti su šiaurinėmis savo kaimynėmis ­ su Latvija, turėjo pridengti Lietuvos kariuomenės sparnus. Generali­ o ypač su Estija. nis štabas planavo, kad Vokietijos puolimo atveju Lietuvos 1937 m. latvių parengtas 4­as operacijų planas turėjo kariuomenė gins apie 150 km ilgio ruožą palei Dubysą ir tris variantus: „A" (Austrumi, liet. rytai), „D" (Dienvidi, Nemuną, nuo Bazilionų iki Rumšiškių, o Suvalkiją ir Dzū­ liet. pietūs) ir „K" (Kopėjais, liet. bendras). Pagal planą kiją palei Nemuną gins Raudonoji armija. Šiame regione „A", kilus karui su SSRS, pasienio apsaugos batalionai ir buvo trys sovietų bazės ­ Prienuose, Alytuje ir Gaižiū­ gynėjai, traukdamiesi Lubano ežero­Aiviekstos upės pa­ nuose. Šiauriau lietuvių pozicijų ­ Ventos upę ir Šiaulių grindinės gynybinės linijos link, turėjo ginti apie 250 k m geležinkelio mazgą turėjo ginti Latvijos kariuomenė, nors pločio ruožą. Latvijos kariuomenė rytuose numatė gin­ neaišku, ar šis planas buvo suderintas su pačiais latviais. tis Krustpilio­Lubano ežero­Pededzės upės ribose. Sti­ 21 22 25 Latvijos teritorijoje, į šiaurę nuo Lietuvos planuojamų po­ prindami savo pozicijas latviai planavo išnaudoti palan­ zicijų, Liepojos­Priekulės­Ežerės rajone, taip pat buvo įsi­ kias gamtines sąlygas ­ Lubano ežerą ir Pededzės miškų kūrę Raudonosios armijos daliniai. 1940 m. vasario mėne­ masyvą. Buvo planuojama net užtvindyti pelkėtas teritori­ sį Lietuvos vyriausybės posėdyje buvo nutarta priešintis jas aplink Lubano ežerą. Jeigu Vokietija užpultų Lietuvą, 26 sovietams ginklu, jeigu to prireiks, nors kartu konstatuota, Latvija irgi planavo įsitraukti į karo veiksmus mūsų pusė­ kad atremti Raudonosios armijos puolimą Lietuvos ka­ je, tačiau tą reikėtų vertinti ne kaip sąjungininkės paramą, riuomenė nepajėgi. Buvo nuspręsta per tris mėnesius pa­ bet kaip prevencinius veiksmus, nes vokiečiai netrukus rengti atitinkamą planą, perdislokuoti dalinius ir paskirti pultų, matyt, ir Latviją. Latvių gynybinis planas „D" buvo jiems patikimus vadus. Tačiau šis vienbalsiai priimtas Vy­ parengtas 1938 m. p o Austrijos anšliuso ir suderintas su riausybės nutarimas taip ir nebuvo įgyvendintas. Lietuvos kariuomenės štabu. 1938 m. liepos 2 d. Latvijos 23 27 1940 m. kovo 13 d. Kariuomenės štabo Organizaci­ kariuomenės vadas generolas Krišjanis Berkis išleido di­ jos ir mobilizacijos skyrius išreiškė pageidavimą aptarti rektyvą Nr. 102, kuria patvirtino operacijų planą „D". La­ operacinį planą prieš SSRS, nes Operacijų skyrius visiškai tvijos kariuomenės štabo skaičiavimais, Vokietijos armija, neskiria tam dėmesio, akcentuodamas tik planą „V". Ta­ įsiveržusi į Lietuvą, Kuršo pasienį pasieks per 3 dienas, o čiau net vis didėjančios grėsmės akivaizdoje (tą pačią kovo šalies gilumoje atsidurs per 7 dienas. Latvija, mobilizavusi 24 13 d. 11 vai. įsigaliojo paliaubos tarp Suomijos ir SSRS, tad savo kariuomenę, planavo 4 pėstininkų divizijas išdėstyti nukraujavusiai Suomijai Žiemos karas baigėsi, o Raudo­ Lietuvos teritorijoje, palei Bartuvos upės­Skuodo­Sedos­ noji armija galėjo telkti jėgas kitur) jokių realių veiksmų, Kuršėnų­Šiaulių­Panevėžio liniją. Mobilizacija Latvijo­ kad būtų pasirengta atremti sovietų grėsmę, štabas nesi­ je turėjo vykti centralizuotai if labai apgalvotai, remiantis 28 ėmė, daliniai liko savo vietose, o naujų planų rengimas ne teritoriniu, bet „politiniu" principu, kai mobilizuo­ buvo atidėtas. Kyla klausimas kodėl? jami tik patikimi atsargos kariai. Apie 50% dalinių tu­ rėjo pasirengti per 48 v a i , likusieji ­ per 4 ­ 5 d i e n a s . Brolių latvių planai 29 Planas „K", skirtas galimai grėsmei iš rytų ir vaka­ rų atremti, buvo galutinai parengtas 1940 m. vasario Latvijos strateginė padėtis gerokai skyrėsi nuo mūsiš­ kės. Latviai turėjo bendrą 351 km sieną su sovietais ir iš esmės laikė Sovietų Sąjungą eventualia ir pagrindine ka­ mėn., o kovo 1 2 ­ 1 5 d. Latvijos kariuomenės štabas vykdė mokymus naujajam planui įgyvendinti. 30 Štabo viršininkas gen. Hugo Rozenšteinas rengti planą pra­ Kultūros barai 2 0 1 0 ­ 1 1 si tapęs kariuomenės vadu, asmeniniame pokalbyje teigė „prisidėsiąs prie to, kad Smetona būtų pašalintas, kad apie tai jis jau esąs pasitaręs su savo bendraminčiais" . Kokių 34 dar reikia įrodymų, kad paaiškėtų Vitkausko (kaip ir kitų penktosios kolonos atstovų) laikysenos 1940 m. birželį priežastys? Vincas Vitkauskas buvo bene vienintelis tarpukario Lietuvos generolas, likęs tarnyboje p o sovietinės oku­ pacijos ir sėkmingai tarnavęs iki pat pensijos. 35 Jo bro­ lį Juozą, tarnavusį Raudonojoje armijoje ir pasidavusį į nelaisvę, lietuvių tribunolas sušaudė 1919 m. gegužės pabaigoje. Po 1917 m. perversmo Vincą Vitkauską, tuo metu tarnavusį Rusijos armijos 5­ajame šaulių pulke Be­ sarabijoje, kariai išrinko kuopos vadu ir delegavo į pul­ I»!»IV.H ko komitetą. Vadinasi, buvo prijaučiantis bolševikams. 36 dėjo p o to, kai Latvijos vakarinėje dalyje pagal 1939 m. Bet tai nesutrukdė jam kilti karjeros laiptais ir Lietuvos spalio 5 d. sutartį įsikūrė Raudonosios armijos įgulos. kariuomenėje. Artimesni jo kontaktai su sovietais galėjo Buvo parengtas ne tik naujas operacijų, bet ir mobili­ užsimegzti 1933 m. gruodžio­1934 m. sausio mėnesiais zacijos planas, konflikto su SSRS atveju latviai planavo ir kitų metų gruodį, kai pik. Vincas Vitkauskas lankėsi gintis vakaruose palei Ventos upę. Kariuomenė apie Maskvoje ir Leningrade, kad susipažintų su pėstininkų 1 3 0 ­ 1 5 0 tūkst. vyrų turėjo mobilizuoti per 29 valan­ m o k y m o ir šaudymo organizavimu. Kelionės į Sovietų das. šalį padarė jam gerą įspūdį. 31 Tačiau brolių latvių planai taip pat liko stalčiuje. 37 38 Istoriografijoje esama užuominų, kad Antanas Merkys buvo sovietų slaptasis agentas slapyvardžiu „Sedoj", už­ Finalas verbuotas XX a. 4­ojo dešimtmečio viduryje. 39 Ernesto 1939 m. lapkričio 22 dieną buvo sudaryta paskutinė Galvanausko teigimu, Merkys „buvo analitikas, mėgęs tarpukario Lietuvos vyriausybė, vadovaujama Antano mažareikšmius įvykius per daug vertinti, kaip sakoma: Merkio. Naujasis ministras pirmininkas atvirai nemėgo už medžio atsistojęs, miško nematė. Plačių polėkių, bet kariuomenės vado Stasio Raštikio, todėl tai, kad šis ka­ nelengvai juos įgyvendino. Pašaipos jam netrūko. Ir rim­ riuomenės reformatorius 1940 m. pradžioje pasitraukė tai bešnekant, žiūrėk, įvels kokį rusišką posakį, kiek per iš pareigų, kurias ėjo daugiau nei 5 metus, galėjo būti iš rieboką lietuviškam skoniui" . 40 dalies ir Merkio „nuopelnas". Divizijos generolo Vinco Vitkausko kandidatūrą į kariuomenės vadus 1940 m. O provokiška visuomenės orientacija Baltijos šalyse pradžioje pateikė pats Merkys, nors krašto apsaugos sustiprėjo tik sovietų valdymo metais, ypač 1941 m. ru­ ministras brigados generolas Kazys Musteikis siūlė kitų denį, kai Vokietijoje buvo įkurtas Lietuvos aktyvistų fron­ dviejų generolų ­ Stasio Pundzevičiaus arba Miko Rė­ tas. Vokiečiai, dar tik rengdamiesi karui su Sovietų Sąjun­ klaičio ­ kandidatūras. Merkio protekcija nebuvo neti­ ga, turėjo savų planų pasinaudoti Baltijos šalių gyventojų kėta, juolab kad 1 9 2 3 ­ 1 9 2 4 m. jis su Vincu Vitkausku nuotaikomis, kurios taip ryškiai pasikeitė sovietizacijos tarnavo viename dalinyje. Maskvoje kariuomenės vado metu. Žinoma, ne visų ­ žydams sovietai atrodė blogis, pasikeitimas buvo sutiktas ramiai, pasidžiaugta, kad nau­ tačiau mažesnis negu tas, kuris gali užgriūti iš Vakarų. joji kariuomenės vadovybė liks lojali spalio 10 d. sutar­ 1939 m. rugsėjo mėnesį prasidėjus karui, o Lietuvoje čiai. Raštikis prisiminimuose rašo, esą gen. Vitkauskas, vykstant dalinei kariuomenės mobilizacijai, lietuvių sau­ 32 33 82 Kultūros barai 2010 • П gumo tarnyba konstatavo, kad „žydai vis bijosi vokiečių ją, siekdama politinių ir i d e o l o g i n i ų tikslų. Bandyta okupacijos" . Ir tai natūralu, kaip natūralu, kad skirtingų įrodyti, kad Lietuvos politinis režimas tarpukariu tautų kolektyvinėje atmintyje įsitvirtinę skirtingi to meto b u v o ideologiškai artimas v o k i e č i ų fašistams (tam įvykių vertinimai. pravertė ir Izraelio Lemperto pasiūlyta koncepcija 41 Latvijoje vėliau buvo juokaujama, kad tai, ko vokiečiai apie fašistinį režimą Lietuvoje, ir jo b r u o ž ų paieš­ nesugebėjo padaryti per 700 metų, sovietai padarė per kos). Tad natūralu, kad „buržuaziniai nacionalistai", nepaisydami lietuvių „liaudies" interesų, b u v o prie­ metus... šiškai nusiteikę SSRS atžvilgiu. Natūraliai išplaukia ir 1940 m. birželio įvykiai ­ sovietinių karių „gro­ Mitai bimai", „draugiška" sovietų pagalba ir „socialistinė Seminare „Antrasis pasaulinis karas. Po 65 metų: is­ revoliucija" Baltijos šalyse. M ė g s t a m a aptarti „bur­ torinė atmintis ir politinė kova", kuris šį rudenį vyko žuazinių nacionalistų" v a i d m e n į hitlerinės okupaci­ Kaliningrade, I. Kanto universiteto docentas Aleksan­ jos metais žudant „sovietinius žmones" ir priešinantis dras Zolovas išdėstė populiarią Rusijos oficialiosios is­ naujai santvarkai tuoj p o karo. Tokia schema buvo su­ toriografijos versiją, kad Lietuva, kaip ir kitos Baltijos kurta dar pokariu, bet ir šiandieninėje Rusijoje daug šalys, buvo nedraugiškai nusistačiusi kas kartoja panašias tezes, gal tik eu­ Sovietų Sąjungos atžvilgiu, orientavo­ femizmai kartais pakeičiami ­ v i e ­ si į Vokietiją, taigi geopolitinė padėtis toj „liaudies" atsiranda tauta, vietoj lėmė, kad SSRS neturėjo kitos išeities „buržuazinių nacionalistų" ­ „auto­ kaip tik įvesti savo kariuomenę, beje, ritarinė valstybė", o vietoj „sovietinių gavusi Lietuvos vyriausybės sutikimą. piliečių" ­ žydai. Lietuvoje leidžiamo savaitraščio Li­ Tame pačiame seminare fon­ tovskij kurjer redaktoriaus pavaduotojas do Denisas Tarasenko, remdamasis keis­ su fondu „Russkij mir", prezidento tu argumentu, kad „niekas nešaudė", t. patarėjas y. kad nebuvo jokių karo veiksmų tarp kalbėdamas apie 1940 m . politinę „Politika", glaudžiai Aleksandras susijusio Naumovas, SSRS ir Lietuvos Respublikos, suabejojo, padėtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijo­ ar Lietuva 1940 m. apskritai buvo oku­ je, naujai pritaikė... „dainuojančios puota. Tačiau Hitleriui užimant Austriją SSRS­mažųjųtautųnepriklausomybės revoliucijos" terminą, pabrėždamas, ir Čekoslovakiją, taip pat „niekas nešau­ gynėja. kad sovietų k a r i u o m e n ė s dė", vis dėlto šiuos aktus Vakarų šalys autorius ­ JAV komunistas Prosovietinių karikatūrų Lumbys vienareikšmiškai įvertino kaip aneksiją. Rusijos atstovai, nors pripažįsta, kad buvo pasira­ vaidmuo per tuos įvykius n e b u v o e s m i n i s , at­ seit tauta pati nuvertė s m e t o n i n į re­ žimą. Klausimas nėra toks jau paprastas. Įžvalgusis šytas M o l o t o v o ­ R i b b e n t r o p o paktas su slaptaisiais Jonas Aistis rašė emigracijoje sutikęs n e m a ž a i „ne­ protokolais, vis tiek bando ir SSRS invaziją į Lenkiją bylių patriotų, kurie iš visų spėkų smerkė b o l š e v i z m ą 1939 m., ir Ž i e m o s karą su Suomija, ir Baltijos šalių ir garbino nepriklausomybę, o tada, kai rusai įvedė okupaciją teisinti sudėtinga geopolitine situacija ir įgulas, džiaugėsi, kad e s a m o m i s sąlygomis diktatūra Versalio sistemos griūtimi, esą „tokie jau buvę laikai". ilgai nepatversianti. Nėra ką sakyti, atspėjo, diktatū­ Tačiau, kokie bus laikai, priklauso nuo to m e t o ž m o ­ ra nepatvėrė..." nių laikysenos. Sovietinė istoriografija nuolatos trimitavo apie pro­ vokišką „buržuazinių Pabaltijo vyriausybių" orientaci­ Kultūros barai 2010­11 42 Tik, deja, Smetonos valdymą, skambiai vadinamą diktatūra, pakeitė vienas nuožmiausių režimų, kokius tik matė tragiškasis XX amžius. в 83 Nepriklausoma Lietuva šiandieniniu j v e r t i n i m u , Metmenų ' laisvieji svarsty­ 2 4 mai 1959­1989, Vilnius, 1993, p. 263. Vilnius, 1989 m . birželio 23 d. 2 Jonas Aistis, Milfordo gatvės elegijos, Vilnius, 1991, p. 4 4 0 ­ 4 4 1 . 3 A l f r e d Erich Senn, M i n t y s apie Lietuvos istorijos studijas, Metmenys, 2 5 1969, 1936 m . g e g u ž ė s 25 d. p a s i t a r i m o K a r i u o m e n ė s štabe p r o t o k o l a s . LCVA, sąveika į t v i r t i n a n t Lietuvos v a l s t y b i n g u m ą 1923­1938 metais. Lietuvos ne­ 6 Latvija ontraja pasaulės kara (1939­1945). 2 7 Aivars Petersons, Krustugnis. 60 gadus no tautas slėptais 1940­1945. 2 8 Kuzmins, Latvijas b r u n o t o spėkų mobilizacijas u n aizsardzibas plani 1939. 1.3­4. gada b e i g a s ­ 1 9 4 0 . gada šakuma. In Militarais Operacijų planas Nr. 1 „V" 1937 m. vasario 8 d. LCVA, f. 929, ap. 3, b. 993,1.4. 9 Vytautas Žalys, M i n . veik., p. 7 1 . Lietuvos valstybės f i n a n s ų m o b i l i z a c i j o s planas karo m e t u i , 1935 m . 3 0 Aivars Petersons, M i n . veik., 1.86­87. O p e r a c i j ų planas Nr. 1 „V" 1937 m . vasario 8 d . LCVA, f. 9 2 9 , a p . 3, b. 993, 3 1 Rihards Treijs, Latvijas 3 2 Vytautas Jasulaitis, Lietuvos kariuomenės įeneraji. Armijas komandieri un štabą priekšnieki 1918­1940. Riga, 2006,1.239. Ž e m ė l a p i s , V e i l i n ė s s t a b d y m o r i b o s . Priedas Nr. 6. LCVA, f. 9 2 9 , a p . 3, artilerijos pulkininkas Vincas Jasu­ laitis. Vilnius, 1998, p. 80. Stasys Raštikis, Kova dėl Lietuvos, T. 1. Vilnius, 1990, p. 325. 1 4 Operacijų planas Nr. 2„V+L" 1937 m . sausio 12 d . LCVA, f. 929, ap. 3, b. 994, 3 3 СССР и Литва в годы Второй мировой войны. Т. 1. А. К а с п а р а в и ч ю с ; Ч. Лауринавичюс; Н. Лебедева. Vilnius, 2006, с. 46. 1.3­30. 3 4 Stasys Raštikis, Kovose dėl Lietuvos. T. 1, Vilnius, 1990, p. 680. O p e r a c i j ų planas Nr. 3 „L" 1937 m . k o v o 31 d . LCVA, f. 9 2 9 , a p . 3, b. 995, 3 5 Vincas Vitkauskas nuolatos b u v o renkamas Lietuvos SSR ir SSRS Aukščiau­ 1.4. siosios Tarybos d e p u t a t u , d i r b o vyr. d ė s t y t o j u K. Vorošilovo generalinio V y t a u t a s Žalys, Lietuvos diplomatijos istorija ( 1 9 2 5 ­ 1 9 4 0 ) . T. 1 , V i l n i u s , štabo akademijoje, vėliau Kauno politechnikos institute, b u v o k o m u n i s t ų 2 0 0 7 , p. 5 3 1 . 1 8 apskaits. Red. K. Krės­ linš. 2009, Nr. 3 / 4 , 1 . 4 9 ­ 5 6 . LCVA, f. 929, a p . 5, b. 6 6 3 , а р . I. 2. 1 3 1 7 V. Kuzmins, Latvijas b r u n o t o spėkų mobilizacijas u n aizsardzibas plani 1939. gada beigas­1940. gada šakuma. In Militarais b. 9 9 3 , 1 . 24. 1 6 apskaits. Red. K. Krėsliriš. 2009, Nr. 3/4,1.49­56. 2 9 I.9. 1 5 Latvijos k a r i u o m e n ę p o mobilizacijos t u r ė j o s u d a r y t i 7 PD, 1 rezervinė Operacijų planas Nr. 2„V+L" 1937 m . sausio 12 d. LCVA, f. 929, a p . 3, b. 994, Operacijų planas Nr. 3„L" 1937 m . k o v o 3 1 d . LCVA, f. 9 2 9 , ap. 3, b. 995,1.3. 1 2 Riga, PD, 143 4 1 8 k a t i ų (iš j ų a p i e 110 0 0 0 priklausė k o v i n i a m s daliniams).: V. 8 1 0 D. Bleire, el. al. Riga, 2007,1.96. 2007,1.86. ­80. Straipsnių r/nfanys. Vilnius, 1999, p. 72. 7 1 1 2 6 Vytautas Žalys, Lietuvos d i p l o m a t i n ė s t a r n y b o s ir kariuomenės vadovybės priklausomybei Nr. 3. Sas. J. Ciganovs. Riga, 2002, 1.93­103. f. 9 2 9 , a p . 9, b. 165,1. 3 2 ­ 3 2 а р . I. 5 Urmass Salo, Militara planošana Igaunija 20. gadsimta trlsdesimtajos ga­ dos. In Latvijos kara muzeja gadagramata. Nr.18,p.32­33. 4 Vytautas Žalys, Ką byloja Lietuvos kariuomenės štabo d o k u m e n t a i . Kalba partijos narys.: Vincas Vitkauskas, Raštai. Vilnius, 1988, p. 1 6 7 ­ 1 6 8 . Antanas Smetona, Tautiškumas ir žmoniškumas. Kalba, pasakyta 1934 m. 3 6 Gintautas Surgailis, Lietuvos kariuomenės spalio 28 d . Lietuvių S t u d e n t ų Skautų Korporacijai. Lietuvos Aidas, 1934 m. 3 7 Vincas Vitkauskas, Raštai. Vilnius, 1988, p. 1 6 6 ­ 1 6 7 . spalio 29 d. Nr. 247, p. 1. 3 8 Algimantas Kasparavičius, Lietuvos k a r i u o m e n ė Maskvos politinėse ir d i ­ vadai. Vilnius, 1992, p. 1 6 7 ­ 1 7 5 . Stasys Raštikis, Lietuvos likimo keliais. T. 4, Kaunas, 1996, p. 611.; Kazys Škir­ plomatinėse spekuliacijose (1920­1936). I n : Lietuvos pa, Sukilimas Lietuvos suverenumui Straipsnių rinkinys. Vilnius, 1999, p. 38. atstatyti. Dokumentinė apžvalga. Vašing­ tonas, 1973, p. 17.; Kazys Ališauskas, Stasio Raštikio a t s i m i n i m a i . Draugas. 3 9 Ten pat, p. 40. Mokslas, menas, literatūra. 4 0 Gediminas Nr. 171,1973 m . liepos 28 d., p. 2. 1 9 Juozas Listopadskis, Laisvės ir vergovės metai. Vilnius, 1993, p. 6 6 , 7 3 ­ 7 9 . 2 0 Plačiau apie „R" planą: Vytautas Žalys, Ar rengėsi kariauti su TSRS Pabaltijo Scheminis o p e r a t y v i n i s planas. LCVA, f. 929, ap. 5, b. 591,1.37. 2 2 Vytautas Žalys, Ar rengėsi k a r i a u t i . . . , p. 59. 2 3 Gediminas politinė politinė biografija. Čikaga, VSD 1939 m . r u g s ė j o 21 d . b i u l e t e n i s Nr. 2 0 5 . LCVA, f. 3 7 8 , a p . 10, b. 187, I. 140. 2 1 Galvanauskas: Galvanauskas: 1982, p. 4 0 0 . 4 1 valstybės. In Kultūros barai, 1988, Nr. 8, Vilnius, p. 59. Galva, Ernestas Galva, Ernestas nepriklausomybei­80. biografija. 4 2 Jonas Aistis, Milfordo gatvės elegijos, Vilnius, 1991, p. 454. Čikaga, 1982, p. 4 0 3 ­ 4 0 4 . 84 Kultūros barai 20 10­ 11